Blogo įrašai :: 12 patiekalų - tradiciniam kūčių stalui

12 patiekalų - tradiciniam kūčių stalui

Tradicijų ar tiksliau Baltų kultūros žinovai pasakoja, kad senovėje per Kūčias stalą užklodavo šienu, kuris simbolizavo nuimtą derlių ir ant jo dėdavo duoną bei įvairius patiekalus. Ir kas įdomu.. mėsa irgi būdavo valgoma. Buvo tikima kad kūčių vakarą dvasios grįžta namo, tad kūčių stalas buvo ruošiamas gausus ir pavalgius būdavo paliekamas pilnas, kad grįžusios dvasios būtų patenkintos, suradę ne tuščią stalą. Be to, būdavo nepamirštama padėti ir tuščia švari lėkštutė su įrankiais.

Žuvis ir silkė, be kurių dabar dažnas net neįsivaizduoja savo Kūčių stalo, pasirodo atėjo su krikščionybe. Žuvys simbolizuoja apaštalus, kurie ir buvo žvejai.

Dažnas klausimas ką gaminti, ko galima, ko negalima - iš ties tai manau kiekvienas laisvas tai spręsti pats arba plačiau žinoma galite pasiskaityti čia:

• Lietuvos Vyskupų Konferencijos Instrukcija dėl atgailos ir pasninko dienų Nuoroda

Kaip bebūtų, mes siūlom 12 patiekalų (du variantus) - tradiciniam kūčių stalui:


I meniu variantas kūčioms

• Kalėdaitis (plotkelė)

Nė vienas Kūčių stalas neįsivaizduojamas be kalėdaičio. Jo dalijimasis su artimaisiais – tarsi šilumos ir ramybės perdavimas. Menkas miltų ir vandens kepinėlis priverčia bent jau tą akimirką pabūti geresniam.

Kalėdaitis - tai švęstas paplotėlis, kurio bendru valgymu pradedama Kūčių vakarienė. Tai vienas iš svarbesnių Kalėdų atributų, buvo paplitęs visoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje.

Kepamas iš kvietinių miltų ir gryno vandens neraugintos tešlos specialiose metalinėse plokštėse. Jose įbrėžta įvairių religinių simbolių ir ženklų, vaizduojančių įvairias figūras, kryžių.

Po maldos šeimos galva arba vyriausias amžiumi kalėdaičius išdalija šeimos nariams, kurie juos lauždami ir dalydami vieni kitiems sako linkėjimus. Šis paprotys turi istorinę kilmę. Kalėdaičių vartojimas Kūčių vakarą primena Eulogiją – senovėje bažnyčioje per pamaldas šventintą duoną, kurią tikintieji nešdavo namo padalyti pamaldose nedalyvavusiems. Kalėdaičių baltumas primena širdies grynumą, o jų laužymas ir pasidalijimas – brolišką meilę. Kalėdaičių dalijimas Kalėdų išvakarėse reiškia dvasines dovanas, kurių atnešė pasauliui gimęs Kristus.

Senovėje kalėdaičiai kartais buvo daromi spalvoti ir meniškai puošiami. Bet tokie kalėdaičiai valgomi tik per Kūčias. Šiuos paplotėlius kepdavo dažniausiai vienuoliai ir siųsdavo daugiausia didikams bei vienuolynų geradariams. Lietuvos kaimuose į kalėdaičius kartais įkepami rūtų ar kitų žiedų lapeliai. Tai simbolizuoja skaistybę. Dažnai per Kūčias vartojami kalėdaičiai turi dar ir Jėzaus Kristaus atvaizdą.

• Kūčiukai su aguonomis

Jums reikės: 600 g. miltų tešlai,
100 g. miltų kočiojimui,
250 g. cukraus,
80 g. margarino arba sviesto,
70 g. aguonų,
40 g. mielių,
druskos, vandens.

Į pašildytą vandenį (ne verdantį) dėti sutrupintas mieles, margariną, druską, ištirpdyti ištrinti iki vientisos masės. Suberti miltus, aguonas ir užminkyti tešlą. Ji turi pakilti. Kai pradės lipti per kraštus, perminkyti dar kartą. Ir taip kokius 2-3 kartus. O paskui formuoti kūčiukus ir kepti.

Kad tešla gerai kiltų, tešlą su dubeniu reikia laikyti šiltai arba įstatyti į didesnį indą su šiltu vandeniu.

• Aguonų pienas

Jums reikės: 1 stiklinė aguonų,
2 l vandens,
cukraus.

Aguonų pienui skirtos aguonos nuplikomos verdančiu vandeniu ir pabrinkinamos. Nupylus vandenį dukart permalamos mėsmale smulkiais peiliukais arba gerai sugrūdamos. Sugrūstos aguonos užpilamos virintu atšaldytu vandeniu arba pienu, pasaldoma ir leidžiama nusistovėti.

Kad nesurūgtų, pienas laikomas šaltai. Prieš patiekiant į stalą, aguonų pienas perkošiamas per tankų sietelį ar dvigubą marlę. Likusių tirščių nereikėtų išmesti. Truputį pasaldintus juos galima naudoti kaip įdarą Kūčių pyragėliams, bandelėms.

• Pyragėliai su džiovintais vaisiais

Jums reikės: 700 g juodųjų razinų;
500 g sirupe išmirkytos apelsino žievelės;
1 kg nuluptų ir supjaustytų žieminių obuolių;
500 g šviesių razinų;
500 g džiovintų serbentų;
50 g nuluptų ir supjaustytų skiltelėmis migdolų;
500 g taukų arba sviesto;
800 g rudo cukraus;
sutarkuotos 1 citrinos ir 1 apelsino žievelės;
šviežiai išspaustų 1/2 citrinos ir 1/2 apelsino sulčių;
30 g prieskonių (cinamono, imbiero, juodojo pipiro, gvazdikėlių);
1/2 šaukštelio muskato riešuto;
250 ml brendžio arba romo.

Sumalkite razinas, apelsino žievelę, pusę šviesių razinų, pusę džiovintų serbentų. Sudėkite visus kitus džiovintus vaisius, sviestą, prieskonius, cukrų, sultis, sutarkuotas žieveles ir gerai išmaišykite. Masę laikykite uždengtame inde ir visą savaitę kas dieną maišykite. Po savaitės sudėkite į stiklainius ir sandariai uždarykite.

Plonai iškočiokite sluoksniuotą tešlą, iš jos išpjaustykite vienodą skaičių apskritimų, kurie bus naudojami pyragėlių viršui ir apačiai. Didesnius apskritimus sudėkite ant kepimo skardos ir uždėkite po šaukštelį pyragėlių įdaro.

Mažesnį tešlos apskritimą uždėkite ant viršaus ir drėgnais pirštais atsargiai sulipdykite, ištepkite tryniu arba pienu bei pabarstykite cukrumi. Pyragėlius kepkite apie 15 min iki 220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

• Ryžių mišrainė su pievagrybiais

Jums reikės: ryžių,
morkų,
svogūnų,
pievagrybių,
druskos, pipirų.

Ryžius išvirti.
Morkas sutarkuoti per burokinę tarką ir pakepinti, sudėti svogūnus bei pievagrybius ir dar pakepinti. Įberti pagal skonį druskos, pipirų bei mėgstamų prieskonių.
Vietoj ryžių, galima naudoti virtas pupeles.
Baigiant kepinti, galima įdėti ir žalio baziliko bei išspausti česnako.

Valgyti su pomidorų padažu, kas mėgsta - majonezo.

• Žuvų kotletai

Jums reikės: menkės arba strimėlės,
svogūnų,
pipirų,
kiaušinio,
druskos,
pieno,
truputį batono ir džiūvėsių,
česnako 1-2 skiltelių.

Žuvį išdorojame ir permalame. Į masę dedame kiaušinį, piene mirkyto batono, kapoto svogūno. Įspaudžiam česnako ir įmušam kiaušinį. Perminkius formuojam cigaro formos nedidukus kotletukus ir apvolioję džiūvėsėliais, kepam įkaitintam aliejuje.

• Raudonieji barščiai su auselėmis

Jums reikės: 1 kg raugintų burokėlių,
70 g džiovintų grybų,
2 svogūnai,
1 šaukštas sviesto,
2 žirneliai kvapniųjų pipirų,
1 lauro lapas (Lauro lapas),
citrinos sultys,
pipirai, druska.

Tešla: 150 g miltų,
1 kiaušinis,
druska.

Įdaras: virti grybai, šaukštas maltų džiūvėsėlių, kiaušinis, pipirai, druska.

Grybus nuplauti, užpilti šaltu vandeniu ir palikti kelioms valandoms, paskui užvirti (tame pačiame vandenyje) ir perkošti. Nuovirą palikti.
Burokėlius nulupti, nuplauti, smulkiai supjaustyti arba sutarkuoti, įmesti į puodą. Suberti supjaustytus svogūnus, prieskonius, užpilti šaltu vandeniu ir išvirti.
Kai sriuba atauš, perkošti ir supilti į vandenį, kuriame virė grybai, pašildyti, paskaninti žiupsneliu cukraus, pipirais, druska ir citrinos sultimis. Į karštus barščius įmesti šiek tiek sviesto.

Paruošti faršą ir tešlą auselėms.
Pakepinti svieste smulkiai supjaustytą svogūną. Išvirtus grybus sukapoti, suberti į pakepintus svogūnus, įberti maltus džiūvėsėlius, o kai masė truputį atauš, įmušti kiaušinį, faršą paskaninti pipirais ir druska.
Iš šiek tiek pasūdytų miltų ir kiaušinio užminkyti tešlą (jeigu kiaušinis nedidelis, reikia įpilti truputį vandens, kad tešla nebūtų per kieta), plonai ją iškočioti ir supjaustyti kvadratais. Ant kiekvieno lakštelio dėti faršo porciją, sulenkti tešlą per įstrižainę ir sulipdyti suformuotų trikampių kraštus.

Sudėti auseles į truputį pasūdytą verdantį vandenį ir virti. Kai išplauks į paviršių, išgriebti į lėkštes, užpilti karštais barščiais.

• Silkė su brokoliais

Jums reikės: 1 didesnė brokolio galvutė (2 mažesnės),
1 didesnis svogūnas,
Pakelis silkės dūmo skonio (arba kokios 4-5 tos juostelės),
kokios 2 stiklinės vynuogių,
Kiek daugiau nei pusė stiklinės saulėgražų,
0,5 - 1 citrinos sulčių,
0,25 stiklinės aliejaus.

Susmulkinti brokolius ir 5-7 min blanširuoti karštame vandenyje. Paskrudinti saulėgražas. Pakepinti smulkiai pjaustytą svogūno galvutę aliejuje (alyvuogių arba saulėgražų). Plonomis juostelėmis (maždaug 1 cm pločio)supjaustyti dūmo skonio silkę. ir žalių vynuogių be kauliukų (supjaustyti vynuoges puselėmis). Visus produktus sumaišyti ir užpilti šiek tiek citrinos sulčių.

Kiekius galima daryti ir pagal skonį.

• Grybų kotletai

Jums reikės: 0,5 kg virtų ir sumaltų grybų,
300–400 g plikytų ir permaltų avižinių dribsnių.

Sumaišyti 0,5 kg virtų ir sumaltų grybų + 300–400 g plikytų ir permaltų avižinių dribsnių. Sumaišytą masę paskaninti grybų ar kitais mėgstamais prieskoniais. Kepti įkaitintuose riebaluose.
Nešant į stalą papuošti mažomis virtų pievagrybių galvutėmis bei sudaigintomis garstyčių sėklomis (sudaiginti iš anksto arba nusipirkti gatavų).
Prie šio patiekalo tiks virtos bulvės, paskanintos senoviškai: druskos ir pakaitintų keptuvėje bei lengvai sumaltų linų sėmenų mišiniu.

• Silkė su spanguolėmis

Jums reikės: 600 g sūdytos silkės,
0,75 stiklinės pieno,
1 didelis svogūnas,
2 rauginti agurkai,
2 obuoliai,
1 stiklinė spanguolių,
3-4 šaukštai majonezo,
cukraus,
petražolių.

Išmirkytą silkę nuvalyti ir palaikyti 1-2 val. piene.
Svogūną ir agurkus nulupti, supjaustyti kubeliais.
Obuolius nulupti ir smulkiai sutarkuoti, išmaišyti su pertrintomis per sietelį spanguolėmis, majonezu, įberti cukraus.
Ant silkės filė sudėti svogūną ir agurkus, suvynioti, persmeigti mediniu smeigtuku, sudėti į indą, užpilti padažu ir 2 val. palaikyti šaldytuve.
Patiekiant puošti petražolėmis.

• Kmynų gira su juoda duona

Jums reikės: vanduo 5 l, cukrus 200 g,
kmynai 25 g,
mielės 15 g,
sužiedėjusi ruginė duona 500 g.

ruginę duoną supjaustyti mažais gabalėliais, išdžiovinti. Gerai gaunasi ir supjausčius duoną plonomis, apie 8 mm storio riekėmis ir jos nedžiovinus. Visą vandenį užvirinti ir 4,5 litro užplikyti duoną, o likusiu kiekiu užplikyti kmynus.

Tada palaikyti 3-4 valandas, kol atauš iki maždaug 40 C ir nukošti. Į nukoštą duonos tirpalą supilti nenukoštą kmynų plikalą, supilti su dalimi cukraus išsuktas mieles ir likusį cukrų ir 2-3 dienas laikyti šiltoje (18-25 C) patalpoje. Vėliau iki vartojimo laikyti vėsioje vietoje

• Riešutai, džiovinti obuoliai

Džiovinti vaisiai turi daug skaidulų, vitaminų, natūralaus cukraus. Jie ypač naudingi dėl sudėtyje esančios ląstelienos, kuri pagerina virškinimą. Įdomu tai, kad, vaisiams džiūstant, išgaruoja vanduo, todėl juose atsiranda santykinai daugiau naudingųjų maistinių medžiagų.

Razinos – tai džiovintos vynuogės. Jose gausu kalio, magnio, natrio, vitaminų, todėl jos stiprina širdį, nervų sistemą. Maistinės skaidulos gerina virškinimą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, todėl tinka vartoti aterosklerozės bei kitų ligų profilaktikai. Beje, maistinės skaidulos taip pat mažina susirgimo vėžiu tikimybę. Razinas rekomenduojama valgyti ir sergant peršalimo ligomis, sloga, kosuliu.

Džiovintos slyvos - ne tik gerina virškinimą, skatina žarnyno peristaltiką, bet ir dėl jose esančių vitaminų (ypač A, C) bet taip pat stiprina regėjimą, didina organizmo atsparumą peršalimo ligoms.
Džiovintų slyvų sudėtyje nemažai ir mineralinių medžiagų, kas itin naudinga nervų sistemai, raumenims stiprinti, vandens apykaitai organizme.

Džiovinti abrikosai - turi daugiausia kalio, fosforo ir geležies, todėl, jei jų valgysite, pagerės medžiagų apykaita, širdies, raumenų darbas, sumažės fizinė ir emocinė įtampa.

Džiovinti obuoliai - pasižymi tuo, kad juose yra nemažas kiekis vitamino C – santykinai daugiau nei žaliuose (nes vanduo išgaruoja). Todėl, valgydami džiovintus obuolius, stiprinsime dantenas, dantis, kaulus, kraujagysles, imuninę sistemą, taip pat gerės ir geležies absorbcija. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad džiovintų obuolių energinė vertė yra didesnė nei žaliųjų obuolių, todėl jų vartoti reikėtų saikingai.

Datulės – kalio, kalcio, fosforo, magnio, geležies šaltinis. Todėl valgant datules gerėja raumenų, širdies veikla, sveikai vystosi dantys. Magnis mažina streso žalingą poveikį. Įdomu tai, kad datulėse yra medžiagų, chemine sudėtimi artimų aspirinui. Datulėse gausu ir eterinių aliejų.

Papaja - ypatinga tuo, kad joje yra visų vandenyje tirpių vitaminų, mineralinių medžiagų – K, Mg, Ca, Zn, Fe ir kt.

Ananasas - puikiai padeda suvirškinti maisto produktus, todėl po sočių pusryčių, pietų ar vakarienės verta išgerti ananasų sulčių arba suvalgyti riekelę šviežio ananaso.

Tačiau, NErekomenduojama vartoti džiovintų vaisių sergant kepenų ligomis, jei yra rimtų virškinamosios sistemos ar inkstų funkcijos sutrikimų. Džiovintų vaisių saikingai turėtų vartoti vyresniojo amžiaus žmonės, nes fosforo perteklius maiste gali slopinti aktyvaus vitamino D susidarymą ir sutrikdyti kalcio balansą organizme. Tai padidina osteoporozės riziką.

II meniu variantas kūčioms:

• Kalėdaitis (plotkelė)

Nė vienas Kūčių stalas neįsivaizduojamas be kalėdaičio. Jo dalijimasis su artimaisiais – tarsi šilumos ir ramybės perdavimas. Menkas miltų ir vandens kepinėlis priverčia bent jau tą akimirką pabūti geresniam.

Kalėdaitis - tai švęstas paplotėlis, kurio bendru valgymu pradedama Kūčių vakarienė. Tai vienas iš svarbesnių Kalėdų atributų, buvo paplitęs visoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje.

Kepamas iš kvietinių miltų ir gryno vandens neraugintos tešlos specialiose metalinėse plokštėse. Jose įbrėžta įvairių religinių simbolių ir ženklų, vaizduojančių įvairias figūras, kryžių.

Po maldos šeimos galva arba vyriausias amžiumi kalėdaičius išdalija šeimos nariams, kurie juos lauždami ir dalydami vieni kitiems sako linkėjimus. Šis paprotys turi istorinę kilmę. Kalėdaičių vartojimas Kūčių vakarą primena Eulogiją – senovėje bažnyčioje per pamaldas šventintą duoną, kurią tikintieji nešdavo namo padalyti pamaldose nedalyvavusiems. Kalėdaičių baltumas primena širdies grynumą, o jų laužymas ir pasidalijimas – brolišką meilę. Kalėdaičių dalijimas Kalėdų išvakarėse reiškia dvasines dovanas, kurių atnešė pasauliui gimęs Kristus.

Senovėje kalėdaičiai kartais buvo daromi spalvoti ir meniškai puošiami. Bet tokie kalėdaičiai valgomi tik per Kūčias. Šiuos paplotėlius kepdavo dažniausiai vienuoliai ir siųsdavo daugiausia didikams bei vienuolynų geradariams. Lietuvos kaimuose į kalėdaičius kartais įkepami rūtų ar kitų žiedų lapeliai. Tai simbolizuoja skaistybę. Dažnai per Kūčias vartojami kalėdaičiai turi dar ir Jėzaus Kristaus atvaizdą.

• Kūčia

Tai seniausias apeiginis Kūčių valgis. Jis ruošiamas iš mirkytų ir po to išvirtų įvairių grūdų (pavyzdžiui, rugių, žirnių, pupelių). Svarbu nemerkti dviejų spalvų žirnių ir pupų kartu (jų ir virti kartu negalima, kad nesusilietų spalvos). Išvirtus grūdus, žirnius ir pupas sumaišyti, pagardinti aguonpieniu ar vandeniu atskiestu medumi. Priklausomai nuo skonio, šį valgį galima gardinti ir aliejumi, druska. Kūčia paprastai dedama stalo viduryje.

• Kūčiukai + aguonpienis

Jums reikės: 1 puodelio miltų su kėlimo milteliais,
2 puodelių paprastų kvietinių miltų,
2 šaukštų smulkaus cukraus,
1 šaukštelio druskos,
1 kiaušinio,
400g sviesto,
1 puodelio vandens.

Viską sumaišykite, išminkykite, tešlą atšaldykite šaldytuve 2–3 valandas arba per naktį. Iškočiokite piršto storumo voleliais ir supjaustykite maždaug 1 cm ilgio gabaliukais. Kepkite iki 350 laipsnių įkaitintoje orkaitėje kol gerai paruduos.


Paprastai prie kūčiukų patiekiamas ir AGUONŲ PIENAS - kelias saujas aguonų nuplaukite, užplikykite verdančiu vandeniu, nupilkite ir palikite valandai brinkti. Paskui sutrinkite arba keletą kartų (4–5 kartus) permalkite mėsmale. Baigus trinti, užpilkite virintu vandeniu ir palikite kelioms valandoms. Prieš tiekiant ant stalo pasaldinkite pora šaukštelių cukraus arba medaus

• Spanguolių kisielius

Jums reikės: 1 stiklinės spanguolių,
1 l vandens,
150 g cukraus,
0,5 stiklinės krakmolo,
cinamono,
gvazdikėlių.

Spanguoles nuplaukite, sugrūskite ir išspauskite sultis. Tada užpilkite vandeniu ir virkite su cukrumi bei prieskoniais 4–6 minutes nugriebiant putas. Krakmolą ištirpinkite nedideliame šalto virinto vandens kiekyje ir labai plona srovele pilkite į karštą spanguolių nuovirą, sumaišytą su sultimis. Maišykite kol sutirštės. Ant stalo patiekite atvėsintą.

• Vaisių pyragas

Jums reikės: 450g sviesto,
400g rudojo cukraus,
9 kiaušiniai
1 arb, š. kepimo miltelių,
1 apelsino sultys,
1 citrinos sultys,
4 stiklinės miltų,
900g razinų,
900g džiovintų juodųjų serbentų,
200g džiovintų datulių,
200g džiovintų figų,
220g migdolų,
citrinų žievelių,
250g cukruotų vyšnių.

Orkaitę įkaitinti iki 140 laipsnių. Formą ištepti sviestu ir iškloti kepimo popieriumi.

Minkštą sviestą išplakti su cukrumi. Vis plakant po vieną sudėti kiaušinius, supilti apelsino ir citrinos sultis, suberti miltus sumaišytus su kepimo milteliais. Sudėti susmulkintus džiovintus vaisius ir kitus priedus. Tešlą sudėti į paruoštą formą ir kepti 2 valandas.

Vaisius, galima pakeisti ir turimais, svarbu tik, kad vaisių kiekis atitiktų pagal receptą. Dar galima įberti cinamono, nuo to pyragas dieviškai pakvimpa Kalėdomis...

Beje, vaisinių pyragų ypatybė ta, kad stovėdami jie subręsta ir įgyja tikrąjį skonį - didžiausia klaida, vaisinį pyragą valgyti vos iškepusį - nepajusit tikrojo vaisių pyrago skonio..

• Silkė su džiovintais grybais

Jums reikės: Silkė (apie 500 g),
Džiovinti grybai (pora saujų),
2 svogūnai,
Aliejus,
Druska,
Juodieji pipirai.

Grybus pamirkome vandenyje, kad suminkštėtų. Apverdame (apie 10 min). Išvirusius atvėsiname ir supjaustome. Trumpai apkepame. Sudedame smulkiai pjaustytus grybus ir dar pakepame.

Silkės filė supjaustome dedame į serviravimo indą, pabarstome druskyte ir pipirais. Tuomet ant viršaus dedame grybus su svogūnu ir išlyginame paviršių.

• Silkė su razinomis

Jums reikės: 500g silkių filė,
50g razinų,
3 šaukštai pomidorų tyrės,
3 šaukštai aliejaus,
muskato riešuto,
petražolių.

Supjaustytą silkių filė dėti į stiklainį, kiekvieną sluoksnį apibarstant smulkiai supjaustytais petražolių lapeliais, gerai nuplautomis razinomis. Aliejų sumaišyti su pomidorų tyrę, paskaninti tarkuotu muskato riešutu ir užpilti ant silkių. Taip paruoštą silkę kelias val. palaikyti vėsioje vietoje. Prieš patiekiant silkę, sudėti ją į silkinę.

• Pyragėliai su grybais

Jums reikės: 500 g mielinės tešlos,
400 g sūdytų grybų,
svogūnas,
kelios česnakų skiltelės,
aliejaus,
maltų pipirų.

Kol tešla kyla, paruoškite įdarą. Grybus nuvarvinkite (jei labai sūrūs, perplaukite ar pamirkykite) ir sumalkite. Svogūną bei česnakus nulupkite ir susmulkinkite. Keptuvėje įkaitinkite aliejų, pakepinkite svogūnus su česnakais, kai šie bus skaidrūs, krėskite grybus ir maišydami pakepkite dar kelias minutes.

Troškinį gardinkite pipirais ir ataušinkite. Tešlą iškočiokite kuo ploniau. Nuo krašto palikite penkių centimetrų pločio juostą ir kas 10 cm dėkite po šaukštą įdaro. Išdėliotą eilę užklokite laisvu tešlos lakšto kraštu.

Jei neturite įrankio koldūnams daryti, galite auseles spausti stikline: darykite pusrutulius, tik žiūrėkite, kad nenupjautumėte sulenktojo tešlos krašto. Kraštus labai gerai užspauskite sausomis rankomis ir užlankstykite virvele. Virkite karštame aliejuje, kol gražiai apskrus.

• Kepta žuvis

Jums reikės: KEPTA ŽUVIS SU DARŽOVĖMIS Ne mažiau kaip 0.5 kg šaldytos jūros lydekos filė,
1-2 kiaušiniai,
0.5 šaukšto grietinės,
miltų tiek, kad plakinys būtų ne per skystas,
3 svogūno galvutės,
3 morkos,
3 obuoliai (labiausiai tinka rūgštesni, pvz. antaniniai),
keleta šaukštų pomidorų tyrės arba 3 labai sunokę pomidorai,
saujelė krapų (tinka ir džiovinti),
citrinos sultys arba actas,
aliejus kepimui,
"Vegetos" prieskoniai,
vanduo. Žuvį pamarinuosime iš anksto. Atšildytą, nuplautą ir apsausintą žuvies filę reikia apšlakstyti citrinos sultimis arba šlakeliu acto ir pjaustyti nemažais gabaliukais. Apibarstome "Vegetos" arba kitokiais žuviai skirtais prieskoniais. Ne per smulkiai supjaustome visas svogūnų galvutes. Svogūnus beriame ant žuvies, išmaišome ir dedame i šaldytuvą tam, kad žuvis pasimarinuotų (mažiausiai pusvalandžiui, o geriausia, jei tai padarome prieš kelias valandas).

Žuvies gabalėlius, atskyrę nuo svogūnų (jų reikės vėliau) iškepame keptuvėje, prieš tai padažę į kiaušinio, grietinės ir miltų plakinį. Laikome šiltai.

Ruošiame daržoves. Morkas sutarkuojame ir pakepiname nedideliame aliejaus kiekyje. Iš obuolių pašaliname seklalizdžius ir pjaustome plonomis skiltelėmis ir sumerkiame į šiek tiek parūgštintą vandenį tam, kad nepatamsėtų. Visus svogūnus, buvusius ant žuvies, "surenkame" ir kepiname aliejuje, keptuvėje. Kai svogūnai bus jau iškepę, sudedame pakepintas morkas ir užpilame pora šaukštų vandens tam, kad daržovės pasitroškintų. Visai prieš pabaigą, sudedame nuvarvintas obuolių ir pomidorų skilteles (arba pomidorų padažą), pridedame dar prieskonių ir krapus. Patroškiname ant nedideles ugnies.

Ištroškintas daržoves uždedame ant keptų filė gabalėlių. Patiekalas skanus ir karštas, ir šaltas. Tinka su balta duona. Skanaus!

• Tunas su sezamo sėklomis

Jums reikės: (4 porcijos) 600-800g šviežio tuno,
4 šaukštų sezamo sėklų,
druskos, pipirų,
aliejaus kepimui,
roquette salotų (Itališkai rucola). Lapai savo išvaizda truputį primena kiaulpienių lapus, o skonis - špinatus su riešutų, garstyčių ir sūrio prieskoniu.
sezamo sėklų aliejaus,
sojos padažo.

Padažui: 2 sutraiškytų česnako skiltelių,
1 šaukštelio baltojo vyno acto,
50ml alyvų aliejaus,
druskos, pipirų.

Paruoškite česnakinį padažą salotoms: sumaišykite česnaką, actą, alyvų aliejų, druską ir pipirus, palikite pastovėti.

Ant sausos keptuvės (be riebalų) pakepinkite sezamo sėklas, kol taps gelsvai rusvos. Suberkite sėklas į dubenėlį.

Ant vidutinės-aukštos ugnies įkaitinkite keptuvę ir įpilkite aliejaus. Pabarstykite tuno gabalėlius druska ir pipirais, apvoliokite sezamo sėklose ir kepkite aliejuje 20-30 sekundžių kiekvieną pusę, kad tuno išorė apkeptų, bet vidus liktu „žalias“.

Dubenyje pašlakstykite salotas česnako padažu ir lengvai permaišykite, kad padažas padengtų lapus. Įdėkite saują salotų į lėkštę, sudėkite tuno gabėlius, pašlakstykite sezamo sėklų aliejumi ir patiekite su sojos padažu.

• Burokėlių ir pupelių mišrainė

Jums reikės: virti arba marinuoti burokėliai (2 vnt),
konservuotos pupelės (0,5 skardinės),
virtos bulvės (3 vnt),
silkių filė (3 vnt),
aliejus (2 šaukštai),
citrinos (1 vnt),
smulkinti krapai,
druska ir malti pipirai.

Burokėlius, bulves ir silkę supjaustykite stambesniais gabalėliais, pupeles nusunkite. Viską krėskite į dubenį ir užpilkite iš citrinos sulčių, aliejaus, žiupsnio druskos ir pipirų suplaktu užpilu. Skaninkite džiovintais ar šviežiais krapais.

• Riešutai, džiovinti obuoliai

Džiovinti vaisiai turi daug skaidulų, vitaminų, natūralaus cukraus. Jie ypač naudingi dėl sudėtyje esančios ląstelienos, kuri pagerina virškinimą. Įdomu tai, kad, vaisiams džiūstant, išgaruoja vanduo, todėl juose atsiranda santykinai daugiau naudingųjų maistinių medžiagų.

Razinos – tai džiovintos vynuogės. Jose gausu kalio, magnio, natrio, vitaminų, todėl jos stiprina širdį, nervų sistemą. Maistinės skaidulos gerina virškinimą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, todėl tinka vartoti aterosklerozės bei kitų ligų profilaktikai. Beje, maistinės skaidulos taip pat mažina susirgimo vėžiu tikimybę. Razinas rekomenduojama valgyti ir sergant peršalimo ligomis, sloga, kosuliu.

Džiovintos slyvos - ne tik gerina virškinimą, skatina žarnyno peristaltiką, bet ir dėl jose esančių vitaminų (ypač A, C) bet taip pat stiprina regėjimą, didina organizmo atsparumą peršalimo ligoms.
Džiovintų slyvų sudėtyje nemažai ir mineralinių medžiagų, kas itin naudinga nervų sistemai, raumenims stiprinti, vandens apykaitai organizme.

Džiovinti abrikosai - turi daugiausia kalio, fosforo ir geležies, todėl, jei jų valgysite, pagerės medžiagų apykaita, širdies, raumenų darbas, sumažės fizinė ir emocinė įtampa.

Džiovinti obuoliai - pasižymi tuo, kad juose yra nemažas kiekis vitamino C – santykinai daugiau nei žaliuose (nes vanduo išgaruoja). Todėl, valgydami džiovintus obuolius, stiprinsime dantenas, dantis, kaulus, kraujagysles, imuninę sistemą, taip pat gerės ir geležies absorbcija. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad džiovintų obuolių energinė vertė yra didesnė nei žaliųjų obuolių, todėl jų vartoti reikėtų saikingai.

Datulės – kalio, kalcio, fosforo, magnio, geležies šaltinis. Todėl valgant datules gerėja raumenų, širdies veikla, sveikai vystosi dantys. Magnis mažina streso žalingą poveikį. Įdomu tai, kad datulėse yra medžiagų, chemine sudėtimi artimų aspirinui. Datulėse gausu ir eterinių aliejų.

Papaja - ypatinga tuo, kad joje yra visų vandenyje tirpių vitaminų, mineralinių medžiagų – K, Mg, Ca, Zn, Fe ir kt.

Ananasas - puikiai padeda suvirškinti maisto produktus, todėl po sočių pusryčių, pietų ar vakarienės verta išgerti ananasų sulčių arba suvalgyti riekelę šviežio ananaso.

Tačiau, NErekomenduojama vartoti džiovintų vaisių sergant kepenų ligomis, jei yra rimtų virškinamosios sistemos ar inkstų funkcijos sutrikimų. Džiovintų vaisių saikingai turėtų vartoti vyresniojo amžiaus žmonės, nes fosforo perteklius maiste gali slopinti aktyvaus vitamino D susidarymą ir sutrikdyti kalcio balansą organizme. Tai padidina osteoporozės riziką.

Kas tiki simbolika.. tai kas dažniausia atsiranda ant mūsų kūčių stalo turi simbolinę prasmę:

12 patiekalų - simbolizuoja sočius ir sėkmingus ateinančius metus,
spanguolės - apsaugo nuo priešų,
obuoliai - simbolizuoja rojaus medį,
žirneliai - simbolizuoja pirmųjų žmonių išvarymą iš Rojaus,
duona ir pyragas - stiprybės ir proto simboliai,
kviečiai - skalsos simbolis,
grūdų mišinys (žirniai, pupos, kviečiai, avižos) - simbolizuoja derlingus metus, gerą praėjusių ir ateinančių metų derlių,
medus – šviesos ir sveikatos simbolis,
riešutai – stiprybės,
kūčiukai (prėskučiai) - simbolizuoja sugrįžtančią saulę.

Puslapiai: 1 |

» Laima

 

Išbandėme ir mums patiko!