Dabar esate » Virtuvės subtilybės » Skanaus maisto paslaptis

Skanios uogienės subtilybės

Uogienė - tai gaminys iš vaisių, uogų ar daržovių virtų su cukrumi ar cukraus sirupe. Vaisiai ar uogos uogienėje turi buti nesuirę, vienodai pasiskirstę sirupe ir gerai prisisotinę cukraus.

• Uogienės verdamos iš sveikų, šviežių, nepernokusių, aromatingų ir gražių uogų, vaisių ar daržovių.
• Nesubrendusi žaliava yra mažiau kvapi, todėl uogienė iš jos būna prastesnio skonio, uogos susitraukusios ar susiraukšlėjusios, kietos, dažnai išplaukia į paviršių.
• Persirpusios uogos ar pernokę vaisiai greitai suverda, todėl uogienėms netinka.


Gaminimo standartas:

• Uogienės verdamos sirupe, kuris gaminamas iš vandens ir cukraus arba sulčių ir cukraus. Skystis (vanduo, sultys) supilamas j platų puodą arba dubenį, pašildomas iki užvirimo ir į jį pamažu nuolat maišant beriamas cukrus.

• Sirupui verdant, nugraibomos putos ir kiti į paviršių iškilę nešvarumai.

• Į verdantį sirupą beriamos paruoštos (švarios, sausos, perrinktos) uogos ar vaisiai.

• Uogienė verdama ant silpnos ugnies, kad sirupas vienodai įsigertų į vaisių ar uogų ląsteles. Tada uogienė bus graži, uogos nesubliuškusios ir nedeformuotos.


Uogienės verdamos plačiuose, emaliuotuose arba nerūdijančio plieno puoduose ar dubenyse ant silpnos ugnies. Taip intensyviau garuoja vanduo, esantis žaliavoje, o cukrus greičiau konservuoja uogas. Putos, kurios susidaro iš likusių nešvarumų ar nusėdusių baltyminių medžiagų, nuolat graibomos sausu mediniu šaukštu.

Gerai nenugraibius putų, sirupas yra drumstas, o pastovėjusi uogiene gali pradėti gesti.
Svarbu verdant žaliavos nemaigyti, todėl uogienė nemaišoma, o tik sukratoma.
Greitai ir gerai uogienė išverda, kai ji verdama nedidelėmis porcijomis.


Uogienės verdamos vienkartiniu ir daugkartiniu būdais:

• Uogos ir vaisiai, į kuriuos cukraus sirupas įsigeria vienodai ir greitai, išverdami iš karto. Tokia uogienė verdama ne ilgiau kaip 40 min. Taip verdamos avietės, spanguolės, žemuogės, braškės, vyšnios be kauliukų ir kitos nesuverdančios uogos.

• Daugkartiniu būdu verdamos stambios bei storesnę odelę turinčios uogos ir vaisiai. Šioms uogienėms sirupas verdamas iš cukraus ir vandens (1 kg cukraus - 2-3 st. vandens). Kai kuriuos sultingus vaisius ir uogas galima virti jų pačių sultyse. Kad atsirastų sulčių ir cukrus vienodžiau įsigertų į paruoštą žaliavą, maždaug prieš 8 val. iki pirmo virimo ant vaisių ir uogų užberiama pusė receptūroje nurodyto cukraus. Susidaręs skystis (sirupas) nupilamas ir užvirinamas. Dar karštas (apie 60 C) jis užpilamas ant uogų ar vaisių ir palaikomas, priklausomai nuo žaliavos rūšies, 5-24 val. Taip galima kartoti 2-5 kartus, kaskart vis pridedant cukraus: vyšnios, juodieji serbentai verdami 2 kartus, slyvos be kauliukų - 3, su kauliukais - 4, abrikosai ir rojaus obuoliukai - net 5 kartus. Kiekvieną kartą verdama 5-15 min. Iš viso verdant daugkartiniu būdu uogienę reikia virti ne ilgiau kaip 30 min.

Daugkartinis uogienės virimas trunka ilgiau, užtat ji būna gražesnė, skanesnė, kvapesnė nei išvirta vienu kartu.


Kaip nustatyti kada uogienė išvirusi?

• Tai galima padaryti termometru: kai uogienės temperatūra pakyla iki 106 C, o cukringumas sudaro 70%, tokia uogiene išvirusi.

• Neturint termometro tai nustatyti galima iš spalvos, uogų blizgesio, sirupo tirštumo. Išvirusios uogos yra pasinėrusios į sirupą ir jame pasiskirsčiusios vienodai, jos būna permatomos, blizgančios, išgriebtos iš sirupo raukšlėjasi. Sirupas yra skaidrus, tirštas.


Prieš išpilstant uogienė laikoma keletą valandų, kad tirštojoje jos dalyje ir sirupe išsilygintų cukraus koncentracija. Uogienės pilstomos į sausus iškaitintus stiklainius.

Jų paviršius gali būti apdengiamas spirite suvilgytais pergamentiniais popierėliais ir tada uždengiamas plastmasiniais dangteliais.