Dabar esate » Virtuvės subtilybės » Įdomybės pasaulyje maisto ir mitybos tema • Viskas apie kavą

Kava ir kofeinas

Kofeinas yra viena labiausiai pasaulyje vartojamų narkotinių medžiagų. Jo poveikis organizmui labai įvairus. Vartojamas nedideliais kiekiais kofeinas turi naudingą efektą. Pavyzdžiui, jis padidina budrumą, koncentravimosi ir koordinacijos galimybes, stimuliuoja skrandžio sekrecinę veiklą, raumenys ne taip greitai pavargsta. Pernelyg dideli kofeino kiekiai gali per daug stimuliuoti, o dėl to gali paspartėti širdies veikla bei kamuoti nemiga.

Išgirdę žodį „kofeinas“, dažnas iškart pagalvojame apie kavą. Tačiau, arbata taip pat turi kofeino! Tik jis ilgą laiką buvo kitaip vadinamas - anksčiau buvo vadinamas teinu. Palyginkime: vienas puodelis kavos turi 100 mg, o vienas puodelis juodosios arbatos - 50 mg kofeino. Ši veiklioji medžiaga iš kavos greičiau patenka į kraujo apytaką. Arbatos kofeinas yra prisijungęs prie rauginių medžiagų, todėl jo pasisavinimas vyksta lėčiau. Stimuliuojantis poveikis prasideda vėliau, tačiau trunka ilgiau (kai arbatžolių prisitraukimo laikas - trys minutės). Be to, arbatos kofeinas neveikia širdies ir kraujagyslių. Jis pagerina smegenų aprūpinimą krauju ir paskatina medžiagų apykaitos procesus jose.

Geriausios kokybės pupelės turi mažiau kofeino. Robustos pupelių, kurios paprastai naudojamos tirpiai kavai gaminti, sudėtyje kofeino yra daugiausia. Vadinasi, jeigu padidėja tirpios kavos suvartojimas, išauga ir suvartoto kofeino kiekis. Pradėjus kreipti daugiau dėmesio į produktų kokybę ir sveiką gyvenseną, didėja susidomėjimas kava be kofeino. Puodelyje kavos be kofeino yra 2-8 mg kofeino, o filtruotos kavos puodelyje 85-100 mg.

Neskrudintose kavos pupelėse yra maždaug 2 proc. kofeino, o skrudintose mažiau - apie 1-1,5 proc. Iš šio kiekio maž­daug 80 proc. patenka į kavos gėrimą. Kavos pupelių sudėtyje yra chlorogeno rūgšties, kalio ir kofeino dvigubo druskingumo forma. Tik paskrudinus 200 C temperatūroje dėl kavos pupelėse įvykstančių procesų šios medžiagos pasidaro nekenksmingos. Aromatinės medžiagos, atsirandančios skrudinimo proceso metu, sustiprina kofeino poveikį. Kavos pupelėse taip pat yra 13,9 proc. azoto junginių, 14,4 proc. riebalų, 4,7 proc. raugo medžiagų ir 3,9 proc. mineralinių medžiagų.

Kofeinas turi tiesioginį aktyvuojantį poveikį galvos smegenų žievei. Jis stimuliuoja fizini aktyvumą padidina dvasinio darbo galimybes, sutrumpina reakcijos laiką. Tačiau per didelis kofeino "kiekis gali veikti varginančiai. Kofeinas veikia kvėpavimą. Jis pasidaro greitesnis ir gilesnis. Nuo kofeino poveikio širdies kraujagyslės prasiplečia, o smegenų kraujagyslės truputį susiaurėja. kofeinas paspartina širdies veiklą ir kartais sukelia aritmiją. Kofeinas normalizuoja sumažėjusį arterinį kraujospūdį. Dėl kofeino poveikio truputį padidėja cukraus ir riebalų rūgščių kiekis kraujyje, padidėja skrandžio sekrecija. Kofeinas veikia kaip šlapimą varanti priemonė. Kofeino susikaupimas organizme priklauso nuo kavos paruošimo būdo.

Geriant kavą su cukrumi ar nefiltruotą kavą, kofeino pasisavinimo greitis labai sumažėja. Kofeinas, esantis arbatoje, pasisavinamas labai lėtai. Kofeinas padidina riebalų kiekį kraujyje. Todėl reikia vengti nefiltruotos kavos, kadangi būtent kavos nuosėdose yra daugiausia lipidų. Tačiau kartais net nuo filtruotos kavos ant puodelio sienelių lieka riebalų sluoksnis. Geriausias būdas nepadidinti žemo tankio lipidų kiekio kraujyje yra vartoti kiek galima mažiau riebaus maisto. Tada reikės mažiau nerimauti ir dėl kenksmingos kavos įtakos.

10g kofeino yra mirtina doze, tačiau geriant kavą tokio kiekio pasiekti neįmanoma.