Dabar esate » Virtuvės subtilybės » Ką vertėtų žinoti valgant
Kas geriau - augaliniai ar gyvūniniai riebalai?
Pagal kilmę riebalai gali būti:
Augaliniai.
Gyvūniniai, kurių konsistencija gali būti: kieta, aliejinė, panaši į vašką.
Pagal juose vyraujančias riebalų rūgštis:
Sotieji (juose vyrauja sočiosios riebalų rūgštys) tai daugiausia gyvūniniai riebalai;
Nesotieji (juose vyrauja nesočiosios (polinesočios ir/ar mononesočios) riebalų rūgštys) tai daugiausia augaliniai riebalai;
Trans-riebalai (savo sudėtyje turi trans-riebalų rūgščių).
Pagal fizines savybes:
Kieti riebalai - daugiausia gyvūniniai riebalai, tačiau gamtoje aptinkama ir kietų augalinių riebalų (pvz.: kokoso aliejus).
Skysti riebalai - daugiausia augaliniai riebalai, tačiau gamtoje aptinkami ir skysti gyvūniniai riebalai (pvz.: žuvų taukai).
Mūsų organizmui reikalingi ir augaliniai, ir gyvūniniai riebalai.
Kiek riebalų turėtume suvartoti per dieną?
Riebalai turi sudaryti ne daugiau kaip 30 % paros kaloringumo (sveikam žmogui). Iš jų 70 % turi sudaryti augaliniai riebalai ir 30 % gyvūniniai, kuriuose būtų apie 10% sočiųjų riebalų rūgščių.
Augaliniai riebalai - aliejai, bei gyvūniniai riebalai - sviestas ar taukai yra vienodo kaloringumo: iš 1g riebalų organizmas gauna apie 8-9kcal.
Dauguma žmonių vartoja daug gyvūninių riebalų, o juose yra nemažai cholesterolio bei sočiųjų riebalų rūgščių. Perteklinis tokių riebalų kiekis nėra naudingas mūsų sveikatai.
Augaliniuose riebaluose nėra cholesterolio. Tai mažina riziką gauti per didelį jo kiekį. Jie turi didesnį kiekį polinesočiųjų ir mononesočiųjų riebalų rūgščių. Minėtos rūgštys mažina kai kurių ligų atsiradimo riziką. Taigi, jos yra būtinos gerai sveikatai palaikyti ir jų reikiamą kiekį pagal fiziologinius poreikius privaloma gauti su maistu.
