Dabar esate » Virtuvės subtilybės » Ką vertėtų žinoti perkant maisto produktus

Ką vertėtų žinoti renkantis aliejų?

Maistui renkantis aliejų galima pasiklysti įvairių produktų gausybėje. Aliejus gaminamas iš rapsų, saulėgrąžų, vynuogių kauliukų, įvairių riešutų rūšių, alyvuogių, palmių vaisių, melionų, moliūgų, medvilnės, sezamo sėklų, kokoso riešutų, sojos ir dar daugiau...

Renkantis parduotuvėje aliejų, dažnam kyla klausimas - kokį tinkamą išsirinkti, kokiais kriterijais vadovaujantis imti iš lentynų tinkamiausią produktą? Žinoma dažnam didelę reikšmę turi ir kaina, deja dažnas renkasi pagal kainą.


Aliejaus etiketėje gamintojas privalo nurodyti:

• produkto pavadinimą;
• grynąjį kiekį;
• tinkamumo vartoti terminą;
• laikymo sąlygas;
• gamintojo ar importuotojo pavadinimą;
• vartojimo būdą (pvz. salotoms, kepimui, gruzdinimui).

Taigi,

rinktis aliejų reikia tokį, kam ruošiatės jį naudoti (kepimui, gruzdinimui, troškinimui, salotoms užpilti). Jei ant aliejaus etiketės užrašyta: kepimui, vadinasi, šis aliejus netinkamas vartoti pagardinti salotoms. Gali būti “universalūs” aliejai – “salotoms, kepti ir virti”. Tokį aliejų galime panaudoti trims tikslams: kepimui, virimui bei salotoms pagardinti.

perkant produktą, visuomet reikia pažiūrėti į jo galiojimo laiką bei laikymo sąlygas;

būtina atkreipti dėmesį į produkto sudėtį, maistinį vertingumą bei biologinę vertę (kiekvienas aliejus turi skirtingą riebalų rūgščių sudėtį), kurie ir yra pagrindiniai vertingo ir turtingo maistinėmis medžiagomis aliejaus rodiklis.

Be visų išvardytų kriterijų nemaža dalis žmonių renkasi produktą ir pagal patrauklią, ekonomišką, patogią pakuotę. Kadangi aliejų naudojame beveik kasdien, ypač svarbus įpakavimo patogumas.


Pagal gamybos būdą augalinis aliejus yra skirstomas:

• Pirmojo spaudimo aliejus – tai mechaniniu būdu (presais) arba šildant išgautas aliejus. Presavimo ir aukštos temperatūros sąlygomis (iki 105 C) gaunami aromatingi, maistingi bei biologiškai vertingi aliejai. Šiuo būdu pagaminti aliejai dėl kaitinimo metu susidariusių specialių medžiagų tinkami vartoti ilgiau.

• Šaltai spaustas aliejus - mechaniniu būdu (presais) be šildymo (presavimo metu žaliavos temperatūra nesiekia 49 C) išgautas aliejus. Tai gana brangus išgavimo būdas. Šalto spaudimo būdu gautas aliejus pasižymi ryškiomis skoninėmis savybėmis, maksimalia maistine verte, nes jame išlikusios biologiškai aktyvios medžiagos. Deja, šaltai spausti aliejai neatsparūs laikymui. Dėl to tinkamumo vartoti terminas yra trumpesnis.

Kiekvienos rūšies augalinio aliejaus spalva, skonis, kvapas turi atitikti aliejaus rūšį, neturi būti pašalinio, sugedusiam aliejui būdingo kvapo bei skonio.


Pagal lydymosi temperatūrą aliejai yra skirstomi:

• I gr. aliejai, kurių lydymosi temperatūra pasiekiama esant 230-260 C. Šiai grupei priklauso augaliniai aliejai, galintys išlaikyti aukštą šiluminio apdorojimo temperatūrą. Tokie aliejai yra tinkami kepimui, virimui, gruzdinimui: avokadų, migdolų, abrikosų branduolių, dygminų, saulėgrąžų, palmių vaisių, sezamo aliejai.

• II gr. aliejai, kurių lydymosi temperatūra pasiekiama esant 180-230 C. Šiai grupei priklausantys aliejai tinkami gruzdinimui, kepimui: rapsų, vynuogių sėklų, dygminų, kokoso, sojų, graikinių riešutų aliejai.

• III gr. augaliniai aliejai, kurių lydymosi temperatūra pasiekiama esant 130-180 C. Aliejai tinkami lengvam gruzdinimui, padažų, salotų gamybai: sezamo, žemės riešutų, alyvuogių, kokoso, riešutų aliejai.

• IV gr. augaliniai aliejai, kurių lydymosi temperatūra pasiekiama esant 100-104 C. Tai sodraus kvapo aliejai, labiau tinkantys pagardams, padažams, košėms, sriuboms, salotoms paskaninti (agurklių, kviečių gemalų, sėmenų aliejus) arba gali būti dedami į baigiamą virti patiekalą, skoniui pagerinti. Tokie aliejai yra netinkami kaitinimui (pvz.: kepimui).


Ir dar šis tas, ką vertėtų žinoti:

• Jei įmanoma, geriausia būtų prieš perkant pauostyti ir paragauti. Kai aliejus geras, jis pirmiausia kvepia šviežiomis alyvuogėmis, antrame plane jaučiamas ir šviežios žolės, jaunų pomidorų arba prinokusių obuolių aromatas.

• Jei etiketėje rašoma „Extra virgin” (arba „Extra vergine”, „Vierge extra”) - tai geriausios kokybės aliejus, be priedų ir konservantų, nerafinuotas ir neturintis skonio defektų.

• Užrašai „?live oil”, „Pure olive oil”, „Extra light olive oil”, „Light olive oil” reiškia, kad prieš jus - rafinuotas žemesnės kokybės aliejus. Be ypatingo skonio ir aromato. Pasitaiko, kad skonio ir aromato pagerinimui į jį pripilta geresnės kokybės „Extra virgin” (iki 15 proc.).

• „Pomace oil” - rafinuotas alyvuogių išspaudų aliejus su prasčiausiomis maistinėmis savybėmis, gaunamas perdirbant tai, kas liko po ankstesnių spaudimų.

• Etiketėse pasitaiko frazė „šalto spaudimo aliejus”. Tai yra svarbus kokybės požymis, nes spaudžiant „karštuoju” būdu išgaunama daugiau aliejaus, bet jis būna prastesnės kokybės.

• Pagal rūgšties kiekį (jei tik jis nurodytas ant butelio) taip pat galima spręsti apie aliejaus kokybę. Kuo rūgšties kiekis mažesnis - tuo geriau. Jei ieškote tikrai kokybiško aliejaus - rūgžties kiekis turėtų neviršyti 0,8 proc.

• Jei etiketėje nurodytas konkretus gamintojas - tokiu produktu galima pasitikėti labiau. Kai parašytas tik išpilstytojas arba importuotojas - vertinkite atsargiau, nes „Išpilstyta Italijoje” negarantuoja, kad aliejus pagamintas Italijoje iš itališkų alyvuogių. Geras produktas būna ir pagamintas, ir išpilstytas toje pačioje šalyje. Beje, nuo 2009 m. liepos 1 d. pagal ES reikalavimus ant etiketės privaloma nurodyti kilmės šalį.

• Gerai, jei itališko, ispaniško, graikiško ar portugališko aliejaus etiketėje rasite užrašą „D.O.P.” (ant prancūziško aliejaus tą patį atitinka „A.O.C.”) - tai reiškia, kad pagamintas iš alyvuogių, išaugintų ir perdirbtų konkrečioje griežtai apibrėžtoje vietovėje, kontroliuojamoje valstybės. Tai jau kokybės garantas.

• Perkamo aliejaus galiojimo laikas turėtų būti kuo ilgesnis, geriausia - jei ne mažiau kaip 1 metai.

[Papildyta: Rasutės]